Popiežius Pranciškus patenkino vyskupo Jono Borutos SJ įteiktą prašymą jį atleisti iš pastoracinio vadovavimo Telšių vyskupijai. Jo vietoje Telšių vyskupo ordinaro pareigas perima vysk. Kęstutis Kėvalas, ligi šio buvęs vyskupijos koadjutorius. Šventojo Tėvo sprendimas paskelbtas pirmadienį, rugsėjo 18 dienos vidudienį, Vatikane ir Telšių vyskupijoje, Lietuvoje.
Telšių vyskupas ordinaras Kęstutis Kėvalas
Telšių vyskupas ordinaras K. Kėvalas gimė Kaune 1972 m. vasario 17 d. Baigęs vidurinę mokyklą nuo 1990 m. iki 1992 m. studijavo Kauno technologijos universitete, Radioelektronikos fakultete.1993 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, kur studijavo filosofiją ir teologiją iki 1997 m. Tais pačiais metais studijas tęsė Šv. Marijos seminarijoje Baltimorėje, JAV, kur įgijo Teologijos licenciato laipsnį ir 2000 m. birželio 29 d. buvo įšventintas kunigu Kauno arkivyskupijai.
Dirbo Kauno arkivyskupijos kunigų seminarijos Propedeutinio kurso vadovu ir arkivyskupijos jaunimo pastoracijos kapelionu. Nuo 2002 metų dėstė moralinę teologiją Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Teologijos fakultete. 2008 m. sausio 18 d. tame pačiame universitete įgijo teologijos daktaro laipsnį.
Nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2006 m. rugpjūčio mėn. buvo Kauno kunigų seminarijos Dvasios Tėvu. Po to metams išvyko studijuoti į JAV. 2007 m. grįžęs į arkivyskupiją vykdė pastoracinę tarnystę Kauno katedroje ir ėjo konfesarijaus pareigas Kunigų seminarijoje. 2010 m. vasario 8 d. paskirtas Lietuvos Marijos radijo programų direktoriumi.
Kauno vyskupu augziliaru buvo paskirtas 2012 m. rugsėjo 27 d., o konsekruotas tų pačių metų lapkričio 24 d.
Popiežius Pranciškus vysk. K. Kėvalą paskyrė Telšių vyskupijos koadiutoriumi balandžio 20 dieną. Rugsėjo 18 dieną, priėmęs vyskupo J. Borutos SJ prašymą jį atleisti iš pastoracinių pareigų, patvirtino vyskupą koadjutorių K. Kėvalą Telšių vyskupijos ordinaru.
Telšių vyskupas emeritas Jonas Boruta SJ
Telšių vyskupas emeritas Jonas Boruta SJ gimė 1944 m. spalio 11 d. Kaune. Baigęs Kauno 13-ąją vidurinę mokyklą, 1962 m. mėgino stoti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, tačiau sovietų valdžia neleido priimti kaip nepageidaujamos kilmės asmens (tėvas Jonas Boruta buvo antisovietinio pasipriešinimo dalyvis). Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. 1970 m. baigęs studijas VU, dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute. 1982 m. apgynė disertaciją, tačiau pažymėjimas, liudijantis fizikos-matematikos mokslų kandidato laipsnio suteikimą, nebuvo išduotas. 1992 m. Lietuvos mokslo taryba disertaciją nostrifikavo, suteikdama gamtos mokslų daktaro laipsnį.
1975 m. pradėjo teologijos studijas pogrindinėje Kunigų seminarijoje, 1981 m. – pogrindžio noviciatą Lietuvos jėzuitų provincijoje. 1982 m. rugpjūčio 5 d. Skaistgiryje slapta įšventintas kunigu.
Kunigo tarnystę pradėjo 1982 m. slapta paskirtas į Ukrainos Chmelnickio srities katalikų parapiją, tačiau po mėnesio KGB įsakė iš ten išvykti. 1982–1989 m. ne viešai talkino Kybartų (Vilkaviškio r.), Valkininkų (Varėnos r.) ir Viduklės (Raseinių r.) klebonams. Važinėjo po įvairias Lietuvos parapijas padėdamas kunigams pastoracinėje veikloje. Vengdamas sovietų valdžios kaltinimo veltėdžiavimu, 1983–1989 m. oficialiai buvo įsidarbinęs Valkininkų (Varėnos r.) bažnyčios zakristijonu.
Suėmus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ pirmąjį redaktorių kun. S. Tamkevičių SJ, 1983–1989 m. buvo šio leidinio vyriausiasis redaktorius. Tuo pačiu laikotarpiu – vienas iš seserų vienuolių teologijos ir katechetikos slaptųjų kursų vadovų.
1989–1990 m. ėjo vikaro pareigas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje,1990 m. paskirtas Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektoriumi.
1989–1997 m. – Lietuvos ir Latvijos Jėzuitų provincijos provincijolas.
1989–1993 m. vadovavo Ateitininkų studentų sąjungos sielovadai, nuo 1993 m. ėjo Ateitininkų sendraugių sąjungos dvasios vado pareigas.
Greta kunigo pareigų nuolat aktyviai veikė akademinėje ir socialinėje srityje. 1992–1997 m. buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos vicepirmininkas, 1997 m. išrinktas akademiku, 1997–2006 m. – Centro valdybos pirmininkas, iki dabar eina Centro valdybos nario ir „LKMA Metraščio“ redakcinės kolegijos pirmininko pareigas. 1990–1993 m. katalikiškų televizijos laidų rengimo komisijos vadovas. 1991–1993 m. priklausė Lietuvos mokslo tarybai. 1992–2002 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete dėstė Bažnyčios istoriją, inicijavo Bažnyčios istorijos kabineto steigimą. 1989 m. paskirtas Neakivaizdinės katechetų mokyklos prie Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto Vilniaus skyriaus dėstytoju bei globėju, 1996 m. – šio skyriaus direktoriumi.
Dešimtajame XX a. dešimtmetyje buvo aktyvus valstybės ir visuomenės veikloje – Lietuvos švietimo tarybos narys, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos narys, Statistikos tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės statistikos departamento narys, Lietuvos onkologijos centro Mokslinės tarybos Medicininės etikos komisijos narys, Sveikatos apsaugos ministerijos Etikos komisijos narys, Vilniaus italų studijų akademijos narys, Vokietijos katalikų akademinės tarnybos užsieniečiams partnerių tarybos narys, Trečiojo amžiaus universiteto Religinių studijų fakulteto dekanas ir dėstytojas, Lietuvos žurnalistų draugijos narys, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto tarybos narys, įvairių mokslinių žurnalų bei leidinių redkolegijų narys.
1997 m. konsekruotas tituliniu Vulturaros vyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupo augziliaru. Tais pačiais metais išrinktas Lietuvos Vyskupų Konferencijos Generaliniu sekretoriumi.
2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II vyskupą Joną Borutą paskyrė Telšių vyskupu. Sausio 20 d. įvyko vyskupo Jono Borutos SJ ingresas į Telšių vyskupijos katedrą.
Nuo 2002 m. rugsėjo 20 d. pirmininkauja Lietuvos Vyskupų Konferencijos Liturginei komisijai ir Ekumeninių reikalų tarybai.
1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 m. – Vyčio kryžiaus II laipsnio ordinu.
Vatikano radijas
Telsiuseminarija.lt nuotrauka
